Atėjęs iš amžių glūdumos į šiuolaikinę mediciną bičių pikis – propolis dar ir šiandien  gaubiamas paslaptingumo skraiste, nes savo laiku jam buvo priskiriamos stebuklingosios savybės. Senovės Egipte jau prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo propolį naudojo žyniai mirusiems balzamuoti. Egiptiečiai jį taip brangino, kad įdėdavo kaip įkapes mirusiems, kad šis juos lydėtų jų pomirtinėje kelionėje.

                  Šiek tiek žinių apie propolio vartojimą gydymo tikslams yra Plinijaus Vyresniojo ir imperatoriaus Nerono rūmų gydytojo Dioskarido knygose. Jų galima rasti ir Galeno (11 a. po Kristaus gimimo), Varono (1 a. po Kristaus gimimo) darbuose. Avicena garsiajame „Gydymo mokslo kanone“ „juodąjį vašką“ - taip senovėje buvo vadinamas bičių pikis -  taip pat rekomendavo įvairioms ligoms gydyti.     

                Įvairių tautų empiriškai nustatytos propolio gydomosios savybės, daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, pasitvirtino. Kartais net atrandamos iki šių dienų nežinomų, ypač dideles perspektyvas atveriančių šių preparatų taikymo galimybės. Todėl mokslininkų susidomėjimas išlieka didelis. Naudojant šiuolaikinius analizės metodus, įvairiose pasaulio šalyse (Turkijoje, Egipte, Brazilijoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje) tiriami surinkti propolio pavyzdžiai. Identifikuota daugiau kaip 200 cheminių junginių.

                 Propolis yra augalinės ir gyvūninės kilmės produktas. Tai natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų, kurias bitės surenka nuo įvairių medžių ir augalų jaunų šakelių ir pumpurų, kompleksas. Šias sakingas medžiagas sumaišo su savo seilėmis, kurių fermentai apvirškintą masę sumaišo su vašku. Taip pagamintas propolis naudojamas koriams sutvirtinti  ir dezinfekuoti, avilio plyšiams užpildyti, svetimkūniams balzamuoti.

               Propolio gydomąjį efektą sąlygoja daugybė biologiškai veiklių junginių, įeinančių į jo sudėtį. Daugiausia propolyje randama polifenolinių junginių, iš kurių pagrindinę dalį sudaro flavanoidai. Svarbios yra aromatinės rūgštys ir jų esteriai, eteriniai aliejai, mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys. Šios medžiagos dalyvauja fiziologiniuose organizmo procesuose bei imunologinėse reakcijose ir yra būtinos organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Dėl unikalios sudėties pasireiškia specifinis propolio poveikis, su kuriuo negali susilyginti nė vienas iš jau žinomų natūralių gamtos sukurtų produktų, ar cheminėse laboratorijose susintetintų substancijų. Propolis nėra giminingas nė vienam iš dabar vartojamų profilaktinių ar gydomųjų preparatų.

KUO GALI PADĖTI PROPOLIO PREPARATAI

                Bičių pikis (propolis) – aktyvi biologinė medžiaga, labai naudinga žmogaus organizmui. Iki šiol pikio preparatai dažniausiai naudojami kaip natūralūs antibiotikai. Jau seniai nustatytas propolio baktericidinis ir bakteriostatinis veikimas.  Be to, propolis pasižymi ir antivirusiniu, nuskausminančiu, uždegimą mažinančiu poveikiu. Jis veikia visas klinikines Staphylococcus aureus padermes, o Escherichia coli sunaikina per 2–3 valandas. Šiuo metu literatūroje atsiranda vis daugiau duomenų apie fungicidinį propolio poveikį. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad pikio preparatai (ypač aliejiniai) gali būti naudojami įvairioms odos ligoms gydyti. Taigi propolio preparatai pasižymi plačiu antimikrobinio veikimo spektru. Ypač svarbu tai, kad jų vartojant neatsiranda atsparių mikroorganizmų formų, kaip tai atsitinka vartojant antibiotikų. Propolio preparatus galima vartoti su antibiotikais, nes jie sustiprina sustiprina penicilino, streptomicino, neomicino, monomicino ir kitų antibiotikų poveikį, pailgina jų veikimą.

Propolis ir vidaus organai.

                    Ir tai dar ne visos pikio savybės. Tyrimais nustatyta – spiritinis pikio tirpalas didina tulžies sekreciją, gerina kepenų funkciją, gydo skrandžio opaligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir veikia raminamai. Šių tyrimų rezultatų paskatinti klinicistai naudoja spiritinį pikio tirpalą virškinamojo trakto, kepenų ligų gydymui ir aterosklerozės profilaktikai.

Kvėpavimo bei nosiaryklės ligų gydymas.

Ypač gerų rezultatų pasiekta gydant bičių pikiu rinitą, faringitą, laringitą ir kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas. Slogai (rinitui) gydyti tinka aliejinis pikio tirpalas. Jis lašinamas į nosies landas. Tokiu pat tirpalu tepant gerklę, gydomas faringitas. Laringitą, tracheitą ir bronchitą geriausiai gydo bičių pikio ir medaus tirpalo inhaliacijos. Bičių pikio preparatais sėkmingai gydomi veido daubų (sinusų) ir ausų uždegimai.

Propolis ir burnos ertmės problemos

Pikio preparatai plačiai taikomi odontologijoje burnos gleivinės opoms ir parodontozei gydyti. Kinų odontologai pikio tirpalu gydo periodontitus ir perikoronitus. Jie nurodo, kad bičių pikis pasižymi ne tik antibakteriniu bei uždegimą mažinančiu, bet ir skausmą malšinančiu poveikiu. Bulgarų mokslininkai siūlo parodontozės profilaktikai naudoti dantų pastą su pikiu.

Propolis esant virškinamojo trakto problemoms.

20–30 proc. pikio tirpalą galima vartoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Patariama 40–60 pikio tirpalo lašų lašinti į pieno ar arbatos stiklinę ir gerti 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Gydymo kursas – 3–4 savaitės. Panašiai gydoma tulžies pūslės, jos latakų ir kepenų ligos. Vartojant bičių pikio tirpalą mažėja skausmai, dispepsiniai ir astenovegetaciniai negalavimai, normalizuojasi virškinimas. Skrandžio sulčių rūgštingumui pikis didesnės įtakos neturi. Jo tirpalą taip pat galima tiesiogiai injekuoti į skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos pažeistą vietą pasitelkus endoskopą. Atlikus 10 tokių procedūrų galima visiškai išgydyti opaligę.

Propolis ir operacijos

Chirurgai siūlo naudoti pikio tirpalus su arbata ar pienu kaip biostimuliatorių prieš operacijas, siekiant išvengti komplikacijų.

Pastebėta, kad naudojant pikį išoriškai geriau gyja pūliuojančios žaizdos, mažėja skausmai. Dėl to pikio preparatais dažnai gydomos pūlingos, ilgai negyjančios žaizdos, taip pat trofinės blauzdų opos. Šių ligų atveju pikis mažina uždegimą, skatina odos regeneraciją ir epitelizaciją. Panašiai pikis gydo ir proktologinius susirgimus. Ginekologai antimikrobines ir uždegimą mažinančias pikio savybes pritaiko gydydami gimdos kaklelio erozijas ir trichomonozinį vaginitą.

Proplis ir organizmo senėjimas.

Propolis – senėjimo priešas. Įrodyta, kad viena iš organizmo senėjimo priežasčių yra jame vykstantys oksidacijos procesai. Juos gali sustabdyti antioksidantai. Antioksidacinį bičių pikio poveikį nulemia viena iš jo sudėtyje esančių nesočiųjų riebalų rūgščių – oksideceno rūgštis. Pastaruoju metu bičių pikio preparatai vis dažniau naudojami aterosklerozės profilaktikai ir hipertenzijai gydyti: vartojant pikį mažėja cholesterolio koncentracija kraujyje, kraujo spaudimas.

Propolis - imunoprotektorius

Be jau minėtų savybių propolis pasižymi imuninę sistemą aktyvinančiu poveikiu ir palaiko specifinį imunitetą, dalyvauja antikūnių gamybos reguliavime, kraujodaros procesuose. Propolis pasižymi ir imunitetą stimuliuojančiu veikimu. Jį tikslinga vartoti nusilpusiems žmonėms, turintiems polinkį dažnai sirgti kvėpavimo takų ir kitomis peršalimo ligomis, gripu, prieš chirurgines operacijas ar po jų. Nustatyta, kad propolis slopina ŽIV viruso dauginimąsi, todėl gali pasiteisinti kaip natūralus produktas, turintis imunitetą reguliuojančių savybių.

Propolis onkologijoje.

Literatūroje vis dažniau randama duomenų, kad propolis stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi. Įrodyta, kad jis efektyvus vartojant kartu su kitais chemoterapiniais vaistais. Tuo pačiu jis sumažina nepageidaujamą chemoterapinių vaistų poveikį ir pasižymi radioprotekcinėmis savybėmis.

              Propolio preparatai vartojami išoriškai ir į vidų. Juo susidomėjusi medicinos, veterinarijos, kosmetikos ir maisto pramonė. Pasaulyje gaminami propolio etanoliniai ir vandeniniai ekstraktai, tepalai, aliejinės ištraukos, žvakutės, kapsulės, aerozoliai, dantų pasta, kramtomoji guma, muilas ir kitos priemonės su propoliu.

Parengta pagal pasaulinę spaudą.