Žiedadulkes bitės renka iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų. Jas bitės intensyviai renka pavasarį, kada yra intensyviausias augalų žydėjimas. Skraidydamos nuo žiedo prie žiedo, bitės, žiedadulkes suvilgydamos nektaru bei seilėmis, sulipdo į gumulėlį, sudeda į gumulėlius, esančius prie užpakalinių kojelių, ir neša į avilį. Per vieną skrydį bitės surenka maždaug apie 20 mg žiedadulkių [1].

Žiedadulkės maistui ir vaistams pradėta vartoti palyginti neseniai. Su šiuo produktu žmonės susipažino tik XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje,nors Rytų Europos šalyse ir Amerikoje žiedadulkės buvo renkamos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šiuo metu žiedadulkės dėl jose esančių medžiagų yra labai paklausus produktas, užimantis svarbią vietą tarp kitų bičių produktų. Jos vartojamos maistui ir vaistams, o taip pat veterinarijoje bei kosmetikoje.

Bičių surinktos žiedadulkės vadinamos entomofilinėmis. Chemine sudėtimi jos skiriasi nuo javų ir medžių žiedadulkių, vadinamo anemofilinėmis, kurias išnešioja vėjas. Pastarosio, patekusios į kvėpavimo takus, kai kuriems gyventojams gali sukelti alergiją (šienligę).

Žiedadulkės - sudėtinga vertingų fiziologiškai aktyvių medžiagų kombinacija. Jose daug baltymų, angliavandenių, lipidų, nukleininių rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų medžiagų. Žiedadulkėse yra daug nepaprastai aktyvių biocheminių junginių. Biologiškai aktyvių medžiagų žiedadulkėse būna daug kartų daugiau nei kitų audinių ląstelėse. Jos reikalingos augalaui, labai vertingos bitėms ir žmogaus organizmui [2].

Svarbiausia žiedadulkių sudėtinė dalis - pilnaverčiai baltymai (jų yra apie 26-40 proc). Žiedadulkėse yra 5-7 kartusdaugiau aminorūgščių, negu jautienoje ir kiaušiniuose, be to, jose yra apie 20 proc. augalinių riebalų. Paminėtini lipidai, iš kurių susidaro vitaminas D, kai kurie hormonai, "surišantys" cholesterolį ir šalinantys iš organizmo jo perteklių. Žiedadulkėse yra apie 2 proc. fosfolipidų. Jie sulaiko riebalų kaupimąsi kraujagyslėse. Siame bičių surinktame produkte esantys karotinoidai virsta vitaminu A, gerinančiu regėjimą. Žiedadulkėse yra nemažai vitamino C ir rutino, kurie didina viso organizmo kraujagyslių, o ypač kapiliarų atsparumą. Žiedadulkėse yra ir kitų vitaminų: Bj, B2, B5, B6, PP, E, biotino ir folinės rūgšties. Jie stiprina nervų sistemą, skatina kraujo gamybą. Žiedadulkėse aptikta į vitaminus panaši medžiaga – inozitas, pasižyminti stipriu poveikiu nuo sklerozės. Taip pat rasta archidoninės rūgšties, iš kurios organizme susidaro prostaglandinai – biologiškai labai aktyvūs organiniai junginiai. Pavyzdžiui, vienas jų – prostaciklinas – mažina arterinį kraujospūdį, gerina galvos smegenų kraujagyslių kraujotaką, apsaugo nuo trombų susidarymo.
Iš daugelio mineralinių medžiagų, aptinkamų žiedadulkėse, bene svarbiausias yra kalis. Jo yra 400 mg/100 g žiedadulkių. Kalis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Nemažai yra fosforo ir magnio, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, o geležis, cinkas ir kobaltas padeda kovoti su mažakraujyste.
Iš kitų žiedadulkėse esančių biologiškai aktyvių medžiagų paminėtini fenoliniai junginiai – flavanoidai ir flavanolai. Jie mažina cholesterolį ir išplečia kraujagysles. Žiedadulkėse esančios chlorogeninės rūgštys padeda išsiskirti tulžiai ir šlapimui, reguliuoja skydliaukės funkciją. Triterpenoidai skatina protinį ir fizinį darbštumą, šalina nuovargį.
Taigi žiedadulkės yra pilnavertis, turtingas baltymų, augalinių riebalų, vitaminų, mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų maisto produktas, kuris, kaip ir medus, gali būti panaudotas ligų profilaktikai ir gydymui [3].

Dr. K. Kadziauskienė rašė, kad žiedadulkės stabdo organizmo senėjimą, gydo impotenciją, reguliuoja žarnyno veiklą, dydo šlapimo ir lytinių organų bei kraujotakos organų ligas.

Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad žiedadulkėse, surinktose net iš gausiai azotinėmis trąšomis tręštų dirvų, nėra nei nitritų nei nitratų. Tai rodo, kad jose vyksta sudėtingi biocheminiai procesai, kurie nukenksmina augalų toksiškus junginius. šia žiedadulkių savybe reikia dažniau pasinaudoti, vartojant jas kaip antioksidantą maiste ir vandenyje esantiems nitratams. Be to pastebėta, kad žiedadulkės skatina vaistų įsisavinimą ir jų poveikį [4]. 

Dr. D. Stasytytė -Bunevičienė pataria žiemą ir pavasarį vartoti žiedadulkes kaip papildomą naturalų visaverčių baltymų, vitaminų, mikroelementų ir daugelio biologiškai aktyvių medžiagų šaltinį. Autorė primena, kad mums vertingiausios Lietuvoje surinktos žiedadulkės, nes populiacijai labiausiai priimtina vietinė žaliava [5]. 

___________________________________________________________________________________________________

1. A. Baltuškevičius Bičių produktai - žmonių sveikatai. Kaunas, 2013, psl. 22.

2. A. Gendrolis Žiedadulkės ir bičių duonelė. Kaip sveikai ir ilgai gyventi, Kaunas 2012, psl. 15,16.

3. A. Baltuškevičius Bičių produktai - žmonių sveikatai. Kaunas, 2013, psl. 24.

4. K. Kadziauskienė, A, Baltuškevičius Bičių produktų vartojimo medicinoje galimybės. Sveikatos apsauga,1989, Nr. 11, psl. 25-28. 

5. D. Stasytytė - Bunevičienė Pavasaris, arba kuo mums naudingi bičių produktai šaltuoju metų laiku. Lietuvos bitininkas Nr.2, 2010, psl 23-27.

atgal