Apiterapija (lot. apis – bitė + gr. therapeia – gydymas) – gydymo ir profilaktikos metodai, kuriuose naudojami bičių produktai ir iš jų pagaminti preparatai.
Šiuolaikinės apiterapijos pradžia yra laikomi 1858 - ieji metai, kai prancūzų gydytojas Demarti pradėjo gydyti bičių nuodais, tačiau patys bičių produktai ir jų gydomosios savybės žinomi jau gerokai seniau. Tai paliudija ir Hipokrato (460 - 377 pr. m. e.) raštuose esantys gydymo bičių produktais (medumi, pikiu) ir bičių įgėlimais pavyzdžiai, Ibn Sinos (980-1037 m.) veikale „Gydymo mokslo kanonas“ pateiktas gydomojo pikio poveikio aprašymas su rekomendacija kariams juo gydyti sužeidimus.
XX amžiuje  apiterapija laikytas tik gydymas bičių nuodais bei įgėlimais. Ilgainiui bičių produktų sąrašas didėjo,  ir dabar gydymui ir ligų profilaktikai naudojami  visi žinomi bičių ir avilio produktai: medus, bičių surinktos žiedadulkės, bičių pikis, bičių pienelis, bičių duonelė, bičių nuodai, vaškas ir kiti. Kai kurie iš jų vartojami be apdorojimo, vieni ar mišinių pavidalais, iš kitų gaminamos įvairios farmacinės formos – tepalai, ekstraktai, tinktūros, tabletės ir kt.

Vizija  – kompleksinis bičių, bičių produktų ir iš jų pagamintų preparatų, bei avilyje esančių lakiųjų aromatinių medžiagų (avilio terapija), bičių įgėlimų (apipunktūra) ir kitų procedūrų  taikymas pacientui, per paruoštus (apmokytus) papildomosios ir alternatyvios sveikatos priežiūros (PASP) apiterapijos specialistus ir PASP apiterapijos specialistų padėjėjus.

Misija - vienyti Lietuvos gydytojus, farmacininkus, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau - PASP) apiterapijos specialistus, PASP apiterapijos specialisto padėjėjus, bitininkus bei kitus specialistus, skatinti šiuos specialistus dalyvauti bičių produktų ir iš jų pagamintų preparatų gamybos srityje bei poveikio sveikatai tyrimuose, pacientų sveikatinimo ir siekiant palengvinti ligų sukeltus negalavimus, tiksliais, ligų prevencijai ir gydymui,  orientuoti į profesinio tobulinimo sistemos plėtotę.