„Neseniai teko lankytis Teotihuakane (apleistame senoviniame majų mieste) kuris įsikūręs maždaug 50 km į šiaurę nuo šiuolaikinio Meksiko miesto (pavadinimas „Teotihuacan“ kilęs iš nahuatlų kalbos ir reiškia „vieta, kur žmonės tampa dievais“). Manoma, kad Teotihuacanas yra pirmasis didelis Amerikos miestas, kuriame V a. gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų.

             Iki šių dienų puikiai išsilaikęs įspūdingas piramidžių kompleksas baigtas statyti antrajame mūsų eros amžiuje, bet įspūdingiausiai atrodo autentiškos pusantro tūkstančio metų senumo freskos (Tlalokano rojus), kuriose daugybė žaidžiančių ir besižiaugiančių indėnų figūrų, vabzdžių, paukščių ir augalų simbolizuojančių idilę. Daugelis majų šeimų anuomet specializavosi tam tikruose amatuose, kurie vaizduojami piešiniuose. Ieškojau ten gydytojų, bet suradau jums ir bitininką (gal apiterapeutą):

             Nuo čia prasidėjo mano domėjimasis vietinėmis begeluonėmis bitėmis, kurios dažniausiai pasitaiko Pietų Amerikoje. Iš vietinių sužinojau, kad Meksikoje jų išlikę net 49 rūšys. Manoma, kad begeluonės išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, o medunešės tik prieš 15 mln. metų…

             Priklausomai nuo rūšies dydis varijuoja  nuo 2 iki 20 mm ilgio. Lizdo centre korius siuva vertikaliai perams auginti, o pakraščiuose - korius narveliais į viršų medui pilti. Medus rūgštokas ir labai skystas,  nes jame gerokai mažiau cukraus nei naminių bičių meduje. Iš vienos šeimos gaunama tik keli litrai medaus, todėl jis labai vertinamas ir brangus (apie 9 JAV doleriai už 100g). Begeluonių darbininkės už namines bites gyvena trigubai ilgiau. Darbininkės deda stambius kiaušinėlius, kuriuos dažniausiai suvalgo motinėlės, tačiau jeigu išlieka, iš jų išsirita tranai. Meliponos ir Trigonos sparčiai nyksta prieš šešiasdešimt metų įvežus iš Afrikos geluonines bites.  Agresyvios afrikietės užvaldė ganyklas, plėšia vietinių bičių lizdus, naikina jų perus, taipogi kenčia vietinių populiacijos nes labai sparčiai kertami miškai".